Kai atpažįsti artimą idėją

Kartais gyvenime sutinkame žmonių, su kuriais ryšys užsimezga stebėtinai lengvai. Atrodo, lyg būtume pažįstami jau seniai. Suartina panašios vertybės, požiūris į gyvenimą ar tiesiog jausmas, kad į daugelį dalykų žiūrime tomis pačiomis akimis. Panašiai gimsta ir kai kurios partnerystės.

Būtent taip prasidėjo „Darnos sodo“ pažintis su projektu „Milijonas medžių Lietuvai“. Apie iniciatyvą bendruomenės kūrėjos sužinojo atradusios straipsnį socialiniuose tinkluose. Vos perskaičiusios suprato – ši idėja labai artima tam, kuom gyvena jos pačios.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad „Darnos sodas“ ir nacionalinis medžių sodinimo projektas neturi daug bendro. Vieni sodina medžius, kiti buria žmones. Tačiau kuo ilgiau kalbiesi su bendruomenės kūrėjomis, tuo aiškiau supranti – mus vienija ne veiklos, o požiūris.

„Į medžio sodinimą žiūrime ne tik kaip į aplinkosauginį veiksmą. Mums tai – ryšys tarp žmogaus ir gamtos, tarp praeities, dabarties ir ateities. Todėl prisijungti prie šios iniciatyvos buvo visiškai natūralus žingsnis“, – sako VŠĮ “Darnos sodas” direktorė Eglė Kazakevičiūtė-Kiaušienė.

Projekto organizatoriams tokios istorijos svarbios ne mažiau nei pats galutinis skaičius – milijonas pasodintų medžių. Partneriai į projektą ateina skirtingais keliais. Vienus atveda profesinė veikla, kitus – asmeninis santykis su gamta, trečius – noras prisidėti prie veiklos.

„Darnos sodo“ istorija įdomi tuo, kad iš pirmo žvilgsnio ši jauna bendruomenė ir nacionalinis medžių sodinimo projektas nėra savaime suprantama pora. „Darnos sodas“ neaugina sodinukų ir nekonsultuoja, kur geriausia sodinti medžius. Jo kūrėjos buria žmones susitikti gamtoje, ją patirti, kalbėtis, dalytis patirtimis ir ieškoti gilesnio ryšio su savimi, gamta bei kitais. Jų renginiuose nėra mokytojų ar vedlių – kuriama lygiavertė erdvė, kurioje žmonės mokosi vieni iš kitų.

Idėja atsirado pastebėjus, kad daugelis žmonių šiandien yra pavargę ne tik nuo darbų. Juos veikia spartus gyvenimo tempas, nuolatiniai išoriniai neramumai, informacijos perteklius ir visuomenėje juntamas susiskaldymas. „Darnos sodo“ įkūrėjoms norėjosi erdvės, kurioje būtų daugiau ramaus, saugaus, nevaržomo bendravimo, atvirumo ir mažiau būtinybės vaidinti, įrodinėti ar skubėti.

„Labiausiai mus įkvepia matyti, kaip žmonės, net susitikę pirmą kartą, dalijasi savo mintimis ir istorijomis, užmezga ryšį vienas su kitu ir išvyksta lengvesni, nei atvyko. Tikime, kad nuoširdi bendrystė ir ryšys su gamta vis dar yra vieni svarbiausių žmogaus poreikių“, – sako VŠĮ „Darnos sodas“ bendraįkūrėja Dainora Tumienė.

Būtent čia ir paaiškėja sąsaja su projektu „Milijonas medžių Lietuvai“. Ji nėra vien dekoratyvi ar paremta gražiais žodžiais apie gamtą. Abi iniciatyvos remiasi mintimi, kad didesnis pokytis prasideda ne nuo vieno žmogaus veiklos, o nuo gebėjimo susitelkti.

„Didžiausias iššūkis kuriant žalesnę Lietuvą yra mūsų gebėjimas susitelkti bendram tikslui. Vieno medžio pasodinimas gali atrodyti kaip nedidelis veiksmas, tačiau milijonas medžių tampa galingu simboliu, parodančiu, ką galime pasiekti veikdami kartu“, – sako „Darnos sodo“ komanda.

Milijonas atsiras tik tada, kai tokių žmonių, mokyklų, organizacijų ir bendruomenių bus daug. Dėl to projekte svarbus ne vien pasodintų medžių skaičius. Ne mažiau svarbu, kiek žmonių pradės apie medį

galvoti ne kaip apie svetimą rūpestį, priklausantį miškininkams ar savivaldybėms, o kaip apie savo pačių santykį su aplinka.

Apie atsakomybę šiandien kalba daugelis organizacijų. Tačiau nuo kalbų savaime nepasidaro nei žaliau, nei švariau. Kaip sako „Darnos sodo“ komanda, gražūs pažadai baigiasi ten, kur prasideda konkretūs veiksmai.

„Milijonas medžių Lietuvai“ projekto partneriui nebūtina būti aplinkosaugos organizacija ar kasdien dirbti su medžiais. Galima prisidėti konkrečia veikla, savo gebėjimu telkti, komunikuoti ir papasakoti, kodėl ši iniciatyva pasirodė svarbi. Tokių istorijų visuma ir kuria projektą, nes milijonas medžių nėra vienas didelis medžių sodinimas. Tai daugybė skirtingų sprendimų, priimtų mokyklose, savivaldybėse, įmonėse ir nedidelėse bendruomenėse.

Paklausti, kokį vieną medį pasirinktų pasodinti ateičiai, „Darnos sodo“ kūrėjos nedvejojo – ąžuolą. Joms jis simbolizuoja stiprybę, ištvermę, išmintį ir ryšį tarp kartų. Jo šaknys primintų apie praeitį, o aukštyn kylančios šakos augtų, ieškotų šviesos ir kurtų ateitį.

Galbūt nuo to ir prasideda kiekviena prasminga partnerystė. Nuo atpažinimo, kad kažkieno kito pradėta idėja yra artima ir tau. Paskui jau lieka apsispręsti, ar jai pritarti ir kaip palaikant idėją, galima prisidėti savo darbu. „Darnos sodas“ pasirinko prisidėti.